#KryptisJūra Išmok valdyti laivus, kuriuose diegiamos modernios kompiuterizuotos navigacijos sistemos, susijusios su pasaulinės skaitmenizacijos procesais. Atrask galimybių jūras su #LAJM – rinkis tarptautinę karjerą ir vieną didžiausių atlyginimų, tapk jūrų kapitonu ir laivo įgulos vedliu! Daugiau informacijos: https://lajm.lt/studijos2021 #lajm #kryptisjura #kryptisuostas #studijos2021 #studijosklaipedoje 
Rinkis LAJM ir studijuok: 🛳 Jūrų laivavedyba; ⚙️ Laivų energetinių įrenginių eksploatavimas; 💡 Laivų elektros įrenginių eksploatavimas; 🗓 Jūrų transporto logistikos technologijos; 📖 Uosto ir laivybos valdymas; 💻 Laivybos ir logistikos informacijos sistemos. Plačiau apie studijas: https://bit.ly/3i88IvG #lajm #kryptisjura #kryptisuostas 
Šiandien Karinėse jūrų pajėgose iškilmingą priesaiką davė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos I ir IV kurso studentai - JKVM kursų klausytojai. Sveikiname pirmo kurso studentus sėkmingai pradėjus, o ketvirto kurso studentus sėkmingai baigus Jaunųjų karininkų vadų mokymus!⚓ Tėvynės labui!🇱🇹 📸@lietuvos.karinesjurupajegos #lajm #kjp #tėvynėslabui 
Ir kodėl gi nepasinaudojus online susitikimų privalumais⁉️ LAJM kolegos dalykiškai ir kūrybiškai žvelgia į kiekvieną situaciją! ⚓️💥🤪 #lajm #kryptisjura #kryptisuostas 
Pagal ERASMUS+ mainų programą į LAJM atvykę studentai online paskaitą "iškeitė" į patyrimu grįstą praktinį užsiėmimą mokomajame laive LYRA!⚓ Patirta daug pozityvių emocijų, įgyta žinių, naujų patirčių susipažįstant su Klaipėdos uosto akvatorija bei gelbėjimo laivų paskirtimi🤓 #lajm #kryptisjura #kryptisuostas #erasmus 
#jurinevalstybe | Feliksas Marcinkus, 1905–1961 m. Visi mes nujaučiame, kad vesti laivus ir kautis su jūra – sunku. Jūra ir vėjai – įnoringi, laivas – sudėtingas mechanizmas, įgula – sutrikusi ar net maištinga, o koks tad kapitonas? Regis, Felikso Marcinkaus portretas ir atskleidžia tą truputį kitokį kapitoną. 1939 m. Feliksas Marcinkus patyrė būsimos Lietuvos okupacijos skonį. Reiso į Leningradą (dab. Sankt Peterburgas, Rusija) metu, į garlaivį „Panevėžys“ netikėtai prisistatė NKVD (sovietinės represinės struktūros) atstovai ir areštavo laivo kapitoną. Jeigu paklausite „už ką?“, tai toje valstybėje areštuoti žmogų, net ir ne SSRS pilietį, nebuvo kažkas labai ypatingo. Pasirodo, NKVD norėjo paversti Marcinkų savo informatoriumi (juk artėjo didžiosios pasaulio dalybos, Lietuva – irgi ant stalo). Norėdamas atsikratyti saugumiečiais, Feliksas pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, bet, vos grįžęs į Lietuvą, apie tai papasakojo „Lietuvos Baltijos Lloydas“ vadovybei ir pasakė, kad daugiau į Leningradą neplauksiąs. Šio sprendimo laikėsi tvirtai, nes suprato, kad sovietai jam tokio įžūlumo neatleis. Kitą sykį „Panevėžys“ atplaukė į Leningradą jau vadovaujamas kito jūrininko – Rapolo Čemeškos. NKVDistai, tikėjęsi čia sulaukti Marcinkaus, liko it musę kandę. Nežiūrint Leningrade nutikusios istorijos, Feliksas Marcinkus nesiruošė taikstytis su sovietine tvarka. 1940 m. liepą, sovietų tankams jau nužlegsėjus Lietuvos keliais, Marcinkaus vadovaujamame garlaivyje „Marijampolėje“ I-asis šturmanas Liudas Serafimas paskubėjo iškelti raudoną vėliavą. Grįžęs į laivą, kapitonas liepė ją nuleisti, bet jūreiviai nepakluso – nežinia, ar buvo užsikrėtę komunizmo virusu, ar taikėsi įtikti naujajai valdžiai. Kapitonui liko vienintelis kelias – pasitraukti iš laivo. Pagal Justinas Žilinskas biografinę apybraižą. ~ Lietuvos jūrų muziejaus ir kūrybinės agentūros „EZCO“ projektas „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“ pristato dešimties iškiliausių moderniosios Lietuvos kapitonų, palikusių savo gyvenimą lyg antspaudą jūrinės Lietuvos istorijoje, portretus ir jų biografinės apybraižas. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba. #lajm 
#jurinevalstybe | Bronius Krikštopaitis, 1902–1999 m. Kalbėdami apie Pirmąją Lietuvos Respubliką, mėgstame ją piešti kaip prarastą rojų: ponai ir ponios ištaigingomis suknelėmis iš Paryžiaus, Kauno modernizmas, Karo muziejus, karo aviacija ir šaunieji lakūnai, ir, tik kažkur kampelyje atsiranda vietos Klaipėdai. Taip, jos prisijungimas šlovinamas kaip labai sėkminga geopolitinė operacija, bet toliau Klaipėdos istoriją jau rašome nuo 1939 m. Vokietijos okupacijos. Tuo tarpu Broniaus Krištopaičio asmenybė kaip tik pasakoja apie tą laiką, kai Lietuvos Respublika žengė į jūrą. Ir ši asmenybė – ir profesiniais, ir asmeniniais bruožais, atspindi savo laiką. 1936 m. Bronius Krištopaitis išlaiko egzaminus tolimojo plaukiojimo kapitono laipsniui ir netrukus gauna licenziją. 1937 m. jis tampa garlaivio „Marijampolė“ kapitonu, laivo maršrutai nusidriekia dar tolėliau – iki Havro Prancūzijoje, kur kapitonas plaukia su savo šeima ir... meiluže. Taip, Bronius Krištopaitis, kaip pasakoja jo bičiuliai, taip pat ir sūnus, mėgo moterų draugiją. Taip pat mėgo kortas ir stiklą tauraus gėrimo, kalbas apie vertingus sandorius – jas rinkdavosi, kai šeima iškeliaudavo į teatrą. Žinoma, galima būtų apie tai nepasakoti, ir kapitoną kelti ant pjedestalo kaip pusdievį, tačiau jis buvo žmogus – iš kūno, kraujo, ir jame siautėjo ne menkesnės audros nei jūroje. Jo sūnus visam gyvenimui įsiminė motinos pasakytus žodžius: „Įsidėmėk gerai – visos moterys susižavi jūrų kapitonais.“ Pagal Justinas Žilinskas biografinę apybraižą. ~ Projektas „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“ pristato dešimties iškiliausių moderniosios Lietuvos kapitonų, palikusių savo gyvenimą lyg antspaudą jūrinės Lietuvos istorijoje, portretus ir jų biografinės apybraižas. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba. #lajm 
📌2020 metų gegužės mėnesį Europos komisijai pateikėme Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos paraišką - Erasmus aukštojo mokslo chartiją ➡️ 2020 metų gruodį mūsų įdirbis buvo įvertintas maksimaliu balu - 100❗️➡️ šiandien, 2021 metų kovo 15 dieną LAJM direktorius pasirašė chartiją, kuria remiantis LAJM įgyvendins tarptautiškumo tikslus iki 2027 metų! 💯⚓️💥 _________________________ 📌In May 2020, we submitted to the European Commission the Application form of the Lithuanian Maritime Academy for the Erasmus Higher Education Charter ➡️ In December 2020, our work was evaluated with a maximum score of 100❗️➡️ Today, 15th of March, 2021 the director of the LMA signed a Charter, according to which the LMA will implement the goals of internationalization till 2027! 💯⚓️💥 #lajm #erasmus 
Gėlėms JUMS, Kovo 8-osios proga! 💥⚓️💙 #kovo8🌷 #lajm 
#jurinevalstybe | Alfonsas Urbelis, 1917–2001 m. Nedaug težinome apie Alfonso Urbelio gyvenimo subtilybes, bet ir keli žinomi faktai liudija apie neeilinę asmenybę Lietuvos buriavimo ir jūreivystės istorijoje. 1939 m. Alfonsas Urbelis netikėtai prancūziškame buriavimo žurnale „Le Yacht“ rado skelbimą apie pigiai parduodamą dvistiebį 23 metrų ilgio ir 30 t vandentalpos burlaivį. Jis surinko jūrų skautų įgulą ir 1939 m. rugpjūčio 11 d. traukiniu per Vokietiją ir Belgiją išvyko į žvejų uostelį Sables di Oloni, esantį Prancūzijos Biskajos įlankos pakrantės centrinėje dalyje. Prancūzų žvejų pakrančių burlaivį už savo sutaupytas lėšas nusipirkęs A. Urbelis tikėjosi su nauju vardu ant borto („Baltoji Lelija“) parburiuoti į Klaipėdos ar Šventosios uostą, tačiau prasidėjęs karas pakeitė planus ir nubloškė kapitoną į Vakarus. Galop, lietuvis jūrų skautas, entuziastingas buriuotojas, transporto laivų karininkas ir gražuolių klasikinių jachtų restauratorius savo gyvenimą sukūrė Junginėse Amerikos Valstijose. Alfonsas Urbelis 1993 m. rašė: „Beveik 50 metų pirkau ir restauravau įvairius burinius laivus labai žymiems asmenims, kurie visgi miršta ir yra užmirštami, o laivai po mano pastangų juos išsaugoti ir prikelti naujam gyvenimui toliau plaukioja…“. O viskas prasidėjo nuo nedidelės valtelės, rastos Kauno savivaldybės kieme, ir svajonės apie „Baltąją Leliją“... Pagal Justinas Žilinskas biografinę apybraižą. ~ Projektas „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“ pristato dešimties iškiliausių moderniosios Lietuvos kapitonų, palikusių savo gyvenimą lyg antspaudą jūrinės Lietuvos istorijoje, portretus ir jų biografinės apybraižas. Projekto kūrėjai – Lietuvos jūrų muziejus ir Kūrybinė agentūrą EZCO Projektą remia Lietuvos kultūros taryba #lajm 
Ar buvote prie jūros? Tikriausiai buvote. Palanga, Šventoji, Nida, Klaipėda… O ar girdėjote šūkį: „Lietuva – jūrinė valstybė“? Turbūt girdėjote. O ar teko apie jį giliau susimąstyti ir savęs paklausti, kiek jūros yra mumyse, mūsų kultūroje, mūsų valstybingume? 1921 m. kovo 4 d. į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis laivas – motorinis burlaivis „Jūratė“, o kovo 11 d. ir antrasis – „Kastytis“. Šie įvykiai pažymi Lietuvos laivyno istorijos pradžią, nepelnytai primirštą lietuvių tautinėje savimonėje. Juk Lietuvą dažniausiai įvardiname kaip krepšinio, archaiškos kalbos, lazerių, biomedicinos ar greičiausio interneto šalį. Tačiau ne jūrinę valstybę. O tokia ji, išties, yra. Jūra mums suteikia platesnius kultūros, socialinius ir ekonominius ryšius. Su jūra mes didesni. Šiandien, Vasario 16-ąją, šiuo šūkiu, minėdami Lietuvos laivyno 100-metį, pradedame tęstinę programą „Lietuva – jūrinė valstybė“. 🇱🇹 Kviečiame atsigręžti į jūrą – išvysti, kad Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, sienos yra žymiai didesnės nei rodo žemėlapiai, o galimybės tęsiasi toliau už paplūdimius. Todėl drąsiai ištarkime: Lietuva yra jūrinė valstybė!⚓️ #jurinevalstybe #lajm Projekto kūrėjai – Lietuvos jūrų muziejus ir Kūrybinė agentūrą EZCO Projektą remia Lietuvos kultūros taryba 
Vakaro kadras - Jūrinių studijų katedrose darbas vyksta įtemptu ritmu! ✨🌃 *Šiomis dienomis laikantis visų saugumų reikalavimų būsimieji laivavedžiai, mechanikai ir elektromechanikai laiko baigiamuosius kvalifikacinius egzaminus⚓️💥🎓 #lajm #kryptisjura #absolventai #baigiamiejidarbai 
Nepaisant to, kad jau beveik metus laiko dauguma susitikimų organizuojami virtualiai, ši patirtis vis dar kelia iššūkius- išjungtos kameros, "antras planas", techniniai trukdžiai... 🤓🤪🧐 Profesionaliai, kūrybiškai ir įtraukiai su aktoriumi , lektoriumi Vytautu Kontrimu, sausio 13-15 dienomis, LAJM dėstytojai ir administracijos darbuotojai gilino žinias, kaip efektyvinti virtualią komunikaciją, kad pasiekti maksimalių rezultatų.😎 #lajm #kvalifikacijoskelimas 
LAJM tradiciškai, skambant Lietuvos valstybės himnui, šiandien, Sausio 15 ąją, iškilmingai kėlė Lietuvos valstybės vėliavą bei Mažosios Lietuvos vėliavą, taip minint Klaipėdos krašto prijungimo dieną! 🇱🇹 Taip pat Skulptūrų parke prie esančio paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams paminėti, LAJM bendruomenės atstovai padėjo gėles bei tylos minute pagerbė sukilimo dalyvius.. #lajm #klaipėdoskraštas #vieningalietuva 
Pirmąją Naujųjų metų dieną minint Lietuvos vėliavos dieną - Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos kieme, laikantis visų saugumo reikalavimų karantino metu, iškilmingai iškelta nauja vėliava! 🇱🇹 Nuleista, 2020 metus plevėsavusi vėliava, bus saugoma LAJM muziejuje. Tokiu būdu LAJM siekia kurti naujas tradicijas ir kiekvienais metais iškilmingai minėti valstybinę šventę - Lietuvos vėliavos dieną.⚓️🇱🇹⚓️ Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji paskelbta valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena. #lajm #kuriamos #naujos #tradicijos 
🎄🎄🎄 #lajm